ištraiškyti

ištráiškyti NdŽ iter. ištrėkšti: 1. KI146, K, BŽ78, KŽ, DŽ¹, Ktk, Vkš traiškant išgauti skystį, išspaudyti: Ištráiškyk iš visų uogų sunką Š. Ištráiško tą korį, kaip sumano – a rankums, a kaip Krž. Gydytojas ištraiškė kraują, išmazgojo žaizdą Vaižg. Radikaliau galina ištraiškyti [trachomą] pincetu P.Avyž. Ištráiškyk gerai spenius, kad pieno nelikt Slm. | refl. Š, Rtr: Išsitráiškos [spanguolės], žieves gali išmesti Krš. Krušimas vietoj malimo yra truklesnis darbas ir daugis sulos išsitraiško S.Dauk. 2. M, Brs išmelžti (ppr. mažai pieno gaunant): Ištráiškyti karvę Rtr. Ištráiškyk, kiek beduoda Als. Karvės neištráiško, paliekta šmotas pieno DūnŽ. Viena karvė bė[ra] melžama, kiek to pieno ans ištráiškys End. Su mašinum neina užbaigt melžimo, ištráiškyt [rankomis] reik Erž. Privargau, kol tą karvę ištráiškiau Rs. Ištráiškyk gražiai karvę, kad nelikt pieno Užp. Pirma tai da labiau ištráiškydavo, o dabar tai kiek ištekėjo, tiek ir davaliai Skp. | refl.: Galėjo išsitráiškyti [supykusi žindyvė], būtų vaikas sveikitelaitis DūnŽ. Dar ana (karvė) vaserį išsitráiškys Lkv. 3. traiškant susmulkinti, sutrinti: Vyriškas išlauš, ištráiškys tas [linų] saujas Šv. Suks tokius volus, ir įkiši saujas dvi [linų], ištráiškys, išbraukys YI. Vienas sėdžia, kitas skirsto [linus], o tie ruliai ištráiško Mšk. Bulba ištráiškyta buvo, tai griaužia katė Skp. | Lėkta par cibuliais [karvės], ištráiškyta visi Klt. 4. traiškant sunaikinti, užmušti: Tu visus vištelius ištráiškei Gmž. Nė vienos žąsies daba nenuvarytum, ištráiškytų visas mašinos PnmŽ. Pempių labai perėdavai, pempuičių daug būdavai. Daba be yra tų pempių?! Ištráiškė su trakteriais! Pš. Kaip griuvo ąžuolas ir ištraiškė raganą (ps.) Brž. Grioviūse buvo da žolės, gyvoliai ejo ėsti – ištráiškė (išdraskė) [mina] taip, ka nu Vgr. | refl.: Išsitraĩškytų daug turėdami mašinelių Krš. \ traiškyti; aptraiškyti; įtraiškyti; ištraiškyti; nutraiškyti; patraiškyti; pertraiškyti; pritraiškyti; sutraiškyti; užtraiškyti